Elŝuti PDF-on
Reiri al la rakontolisto

Ncaakaamba Mucizyi wa Vusi Tio, kion diris la fratino de Vusi

Verkita de Nina Orange

Ilustrita de Wiehan de Jager

Tradukita de Chester Mwanza

Lingvo ĉitonga

Nivelo 4-a nivelo

Laŭtlegi la tutan rakonton Sonregistraĵo por tiu ĉi rakonto ankoraŭ mankas.


Buzuba bumwi mafwumofwumo, banyinakulu Vusi bakamwiita, “Vusi ndakomba utole ji eeli kubazyali bako. Bayanda kubamba nkukisi mpati yapobwe yabwiinga lyamucizyi wako.”

Frue iun matenon la avino de Vusi vokis lin, “Vusi, bonvolu porti tiun ĉi ovon al viaj gepatroj. Ili volas fari grandan kukon por la edziniĝo de via fratino.”


Naakali kuyuubwenda munzila, wakajana basankwa bobilo bakali kucela micelo. Umwi musankwa wakamunyanga ji akulifwusa mucisamu, mpoona lyakapwaika.

Survoje al siaj gepatroj Vusi renkontis du knabojn kiuj kolektis fruktojn. Unu el la knaboj ekprenis la ovon de Vusi kaj pafis ĝin al arbo. La ovo rompiĝis.


“Ino watyani?” wakalila Vusi. “Eeli ji lyali lyakubambya nkukisi mpati lyakupobwe lya bwiinga. Nkukisi njakupobwe lyabwiinga lyamucizyi wangu. Mucizyi wangu ulaamba kuti nzi kuti kutabi nkukisi kupobwe?”

“Kion vi faris?” ekkriis Vusi. “Tiu ovo estis por kuko. La kuko estis por la edziniĝo de mia fratino. Kion diros mia fratino, se ne estos geedziĝa kuko?”


Basankwa bakalilekelela. “Tatukonzyi kugwasya ankukisi mpati lyakupobwe, pesi kobweza nkoli ukamupe mucizyi wako.” Vusi wakazumanana alweendo lwakwe.

La knaboj tre bedaŭris ke ili mokis Vusi. “Ni ne povas helpi pri la kuko, sed jen bastono por via fratino,” unu el ili diris. Vusi daŭrigis sian vojaĝon.


Naakali kweenda munzila, wakajana balombwana bobilo kabayaka ŋanda. “Sena inga twabelesya kasamu ako kayumu?” Pesi kasamu tiikakali kayumu mpoona kakatyoka.

Survoje li renkontis du virojn kiuj konstruis domon. “Ĉu ni povas uzi tiun fortan bastonon?” demandis unu el ili. Sed la bastono ne estis sufiĉe forta, kaj ĝi rompiĝis.


“Ino mwacita nzi?” wakalila Vusi. “Ikasamu aaka cali cipego camucizyi wangu. Basikucela micelo balindipede akaambo kakuti bandipwaila ji lyakubamba nkukisi mpati yakupobwe. Nkukisi yakupobwe cali cipego cabwiinga bwamucizyi wangu. Lino kunyina ji, kunyina nkukisi yakupobwe acipego. Ulaamba kuti nzi mucizyi wangu?”

“Kion vi faris?” ekkriis Vusi. “Tiu bastono estis donaco por mia fratino. La fruktokolektistoj donis la bastonon al mi, ĉar ili rompis la ovon por la kuko. La kuko estis por la geedziĝo de mia fratino. Nun estas neniu ovo, neniu kuko, kaj neniu donaco. Kion diros mia fratino?”


Bayaki bakalilekelela akaambo kakutyola kasamu. “Kunyina ncotunga twacita ankukisi yakupobwe, pesi kobweza bwizu oobu ukamupe mucizyi wako.” Vusi wakazumanana alweendo lwakwe.

La konstruistoj tre bedaŭris ke ili rompis la bastonon. “Ni ne povas helpi pri la kuko, sed jen iom da tegmenta pajlo por via fratino,” diris unu el ili. Kaj do Vusi daŭrigis sian vojaĝon.


Naakazumanana kweenda, wakajana mulimi aŋombe. “Bwabota bwizu oobo, inga tondipi ndilume asyoonto?” yakabuzya ŋombe. Bwizu bwakabotesya, nkabela, ŋombe yakabulya boonse.

Survoje Vusi renkontis bieniston kaj bovinon. “Kia bongusta pajlo, ĉu mi rajtas manĝeti iomete?” demandis la bovino. Sed la pajlo estis tiel bongusta, ke la bovino manĝis ĉiom!


“Ino wacita nzi?” wakalila Vusi. “Obuya bwizu cali cipego camucizyi wangu. Bayaki mbabandipa bwizu buya akaambo kakuti bandityolela kasamu. Basikucela micelo balindipede kasamu akaambo kakuti bandipwaila ji lyakubambya nkukkisi mpati yakupobwe lya bwiinga. Nkukkisi yakupobwe cali cipego cabwiinga bwamucizyi wangu. Lino kunyina ji, kunyina nkukkisi yakupobwe a cipego.” Ulaamba kuti nzi mucizyi wangu?

“Kion vi faris?” ekkriis Vusi? “Tiu pajlo estis donaco por mia fratino. La konstruistoj donis la pajlon al mi, ĉar ili rompis la bastonon de la fruktokolektistoj. La fruktokolektistoj donis la bastonon al mi, ĉar ili rompis la ovon por la kuko de mia fratino. La kuko estis por la edziniĝo de mia fratino. Nun estas neniu ovo, neniu kuko, kaj neniu donaco. Kion diros mia fratino?”


Ŋombe yakalilekelela akaambo kakuliyanda. Mpoona, mulimi wakazuminzya kuti Vusi aunke aŋombe ikapegwe mucizyi wakwe cipego ca bwiinga. Lweendo lwakazumanana.

La bovino tre bedaŭris ke ŝi tiel avidis. La bienisto konsentis ke la bovino iru kun Vusi kiel donaco por lia fratino. Kaj Vusi pluiris sur la vojo.


Pesi ŋombe yakatija akujokela kumulimi. Vusi wakasweeka nakali kuya ku bwiinga. Aboobo, wakamuka kusika kupobwe lyamucizyi wakwe. Batambe-tambe bakali kulya ciindi Vusi naakasika kupobwe.

Sed la bovino rekuris al la bienisto je horo vespermanĝa. Kaj Vusi perdiĝis dum sia vojaĝo. Li alvenis tre malfrue por la geedziĝo de sia fratino. La gastoj jam estis manĝantaj.


“Ino ndilacita buti?” Vusi wakalila. “Ŋombe yatija cali cipego, kucincanya bwizu bwandipede bayaki. Bayaki bandipa bwizu nkaambo kakuti batyola kasamu kandipede basikucela micelo. Basikucela micelo bandipa kasamu nkaambo bapwaya ji lyakubambya nkukkisi. Nkukkisi yali yakubwiinga bwamucizyi wangu. Zyipego ndinyina. Kunyina ji, kunyina nkukkisi mpati yapobwe, kunyina cipego cili coonse.”

“Kion mi faru?” ekkriis Vusi. “La bovino kiu forkuris estis donaco, kompense pro la pajlo, kiun donis al mi la konstruistoj. La konstruistoj donis al mi la pajlon, ĉar ili rompis la bastonon de la fruktokolektistoj. La fruktokolektistoj donis al mi la bastonon, ĉar ili rompis la ovon por la kuko. La kuko estis por la geedziĝo. Nun estas neniu ovo, neniu kuko, kaj neniu donaco.”


Mucizyi wa Vusi wakayeeya kwaciindi, mpoona wakati, “Vusi mukwesu, nsebikkide maano kapati kuzyipego. Nseyandi nkukkisi mpoati yapobwe! Cipati ncakuti tuli antoomwe, alimwi ndakkomana. Koya usame zyikobela zyibotu kutegwa tupobole.” Vusi wakacita mbuli mbwaakaambilwa.

La fratino de Vusi pensis iomete, tiam ŝi diris, “Vusi, mia frato, ne vere gravas al mi la donacoj. Eĉ ne la kuko! Ni ĉiuj estas kune ĉi tie, do mi ĝojas. Nun surmetu viajn bonajn vestaĵojn, kaj ni festu tiun ĉi tagon!” Kaj do Vusi tion faris.


Verkita de: Nina Orange
Ilustrita de: Wiehan de Jager
Tradukita de: Chester Mwanza
Lingvo: ĉitonga
Nivelo: 4-a nivelo
Fonto: What Vusi's sister said el la Afrika Rakontolibro
Krea Komunaĵo Permesilo
Ĉi tiu verko estas disponebla laŭ la permesilo Krea Komunaĵo Atribuite 3.0 Tutmonda.
Opcioj
Reiri al la rakontolisto Elŝuti PDF-on