Ingokho ni Likongolyo baaba
basaale. Ne buli ndaalo baaba nga
basindana. Lutweela baakhalawo
khukhwiinyaha lifuundo, babone
naanu ufuura uwashe.
Koko kaj Milpiedulo estis amikoj. Sed ili ĉiam konkuris unu kontraŭ la alia. Iun tagon ili decidis ludi futbalon por vidi, kiu estis la pli bona ludanto.
Baatsya khu khu kyeewa
baarakikha khukhwiinyaha lifuundo.
Ingokho yaba yinyahaka khaangu,
ne likongolyo lyaakifuura. Ingokho
yakhupa lifuundo I aleeyi, ne
likongolyo lyaakhupa alyeekho
naabi. Ingokho yaarakikha
khukhwikhalasaka.
Ili iris al la ludkampo kaj ekludis. Koko estis rapida, sed Milpiedulo estis pli rapida. Koko piedbatis malproksimen, sed Milpiedulo piedbatis pli malproksimen. Koko eksentis sin malkontenta.
Milpiedulo piedbatis la pilkon kaj faris golon. Milpiedulo piedbatis la pilkon kaj faris golon. Milpiedulo kapbatis la pilkon kaj faris golon. Milpiedulo gajnis kvin golojn.
Ingokho yaakhalala naabi
khuuwulibwa. Niyo yaba umwinyayi
uwe lirima nga baamuwulile.
Likongolyo lyaarakikha khuutsekha
khuubona nga musaale weewe ali ni
lirima liikali liryo.
Koko koleregis, ĉar ŝi perdis la ludon. Ŝi estis tre malbona perdanto. Milpiedulo ekridis, ĉar lia amiko faris tiom da bruo pri tio.
Koko tiel koleris ke ŝi larĝe malfermis la bekon kaj forglutis la milpiedulon.
Ingokho ni yaba nga yilayo ingo,
yaakanana maayi we likongolyo.
Kila maayi we likongolyo oyu
areeba ari, “Manya
waamboneelekho umwaana wase?”
Ingokho siyelamo ta.
Maayi we likongolyo wehembelela.
Dum Koko marŝis hejmen, ŝi renkontis Milpiedul-patrinon. Milpiedul-patrino demandis, “Ĉu vi vidis mian infanon?” Koko nenion diris. Milpiedul-patrino maltrankviliĝis.
Tiam Milpiedul-patrino aŭdis voĉeton. “Helpu min, panjo!” kriis la voĉo. Milpiedul-patrino ĉirkaŭrigardis kaj aŭskultis atente. La voĉo venis el ene de la koko.
Maayi we likongolyo waamuloma
ari, “Raambisa kamaani koowo ka
buraawa mwaana wase.”
Kamakongolyo kanyala khuuwunya
buubi naluundi nga sikanyalikha ni
khuulikha ta. Ingokho yaarakikha
khuulwaala.
Milpiedul-patrino ekkriis, “Uzu vian specialan povon, mia infano!” La milpieduloj povas fari malbonan odoron kaj malbonan guston. Koko eksentis sin malsana.
Ingokho yaarakikha khukhaasa ni
khukhwaasimula. Lwanyuma
yeelakho yaamila ndi yaafuutsa.
Yaasimula ndi yaakholola. Indi
yaakholola. Likongolyo lyaba
lisinya!
Koko ruktis. Tiam ŝi glutis kaj kraĉis. Tiam ŝi ternis kaj tusis. Kaj tusis. La milpiedulo estis naŭzega!
Ingokho yeloosela khuukholola,
khukhwoolesa likongolyo ni
lyatuuma ibulafu khukhwaama
muunda we ngokho. Maayi we
likongolyo n’umwaana weewe
baafula, baaniina khu kusaala
bebisa.
Koko tusis, ĝis ŝi eltusigis la milpiedulon kiu estis en ŝia stomako. Milpiedul-patrino kaj ŝia infano suprenrampis sur arbo kaj kaŝis sin.
Khukhwaamila abweene awo,
ingokho ni likongolyo bekyela be
buusiku.
Ekde tiam la kokoj kaj la milpieduloj estis malamikoj.