Shushwa naDighongoro hakarire hakaghushere. Ene kehepano ngahakutangaweranga. Diyuwa dimweya hatokorire hapepe pari ghokuthita hanongonone eshi yidye mupepishokuru pakatjikawo.
Koko kaj Milpiedulo estis amikoj. Sed ili ĉiam konkuris unu kontraŭ la alia. Iun tagon ili decidis ludi futbalon por vidi, kiu estis la pli bona ludanto.
Hayendire kukapare kopari ghokuthita nohakatangire no mutangu wawo. Shushwa ghatambukire, ene Dighongoro dyatambukire thikuma. Shushwa ghathitere kokayenda, ene Dighongoro dyathitere kokayenda thikuma. Shushwa yamuyedhaghukire.
Ili iris al la ludkampo kaj ekludis. Koko estis rapida, sed Milpiedulo estis pli rapida. Koko piedbatis malproksimen, sed Milpiedulo piedbatis pli malproksimen. Koko eksentis sin malkontenta.
Ili decidis ludi punŝoton. Unue, Milpiedulo estis la golulo. Koko gajnis nur unu golon. Tiam estis la vico de Koko gardi la golejon.
Dighongoro dyathitire pari nodyengenekire. Dighongoro dyadhoringire pari nodyengenekire. Dighongoro dyapumurire pari nomutwi nokwingeneka. Dighongoro dyengenekire mapari kwoko.
Milpiedulo piedbatis la pilkon kaj faris golon. Milpiedulo piedbatis la pilkon kaj faris golon. Milpiedulo kapbatis la pilkon kaj faris golon. Milpiedulo gajnis kvin golojn.
Dum Koko marŝis hejmen, ŝi renkontis Milpiedul-patrinon. Milpiedul-patrino demandis, “Ĉu vi vidis mian infanon?” Koko nenion diris. Milpiedul-patrino maltrankviliĝis.
Tiam Milpiedul-patrino aŭdis voĉeton. “Helpu min, panjo!” kriis la voĉo. Milpiedul-patrino ĉirkaŭrigardis kaj aŭskultis atente. La voĉo venis el ene de la koko.
Milpiedul-patrino ekkriis, “Uzu vian specialan povon, mia infano!” La milpieduloj povas fari malbonan odoron kaj malbonan guston. Koko eksentis sin malsana.