Koko kaj Milpiedulo estis amikoj. Sed ili ĉiam konkuris unu kontraŭ la alia. Iun tagon ili decidis ludi futbalon por vidi, kiu estis la pli bona ludanto.
Ili iris al la ludkampo kaj ekludis. Koko estis rapida, sed Milpiedulo estis pli rapida. Koko piedbatis malproksimen, sed Milpiedulo piedbatis pli malproksimen. Koko eksentis sin malkontenta.
Milpiedulo piedbatis la pilkon kaj faris golon. Milpiedulo piedbatis la pilkon kaj faris golon. Milpiedulo kapbatis la pilkon kaj faris golon. Milpiedulo gajnis kvin golojn.
Koko tiel koleris ke ŝi larĝe malfermis la bekon kaj forglutis la milpiedulon.
Kasumbi chadin’ga nakwendayi nakufunta kwitala, waweni mama ya munzhon’olu. Mama ya munzhon’olu wehwili nindi, “Wunamoniki mwanami?” Kasumbi hahosheli zhidizhezhimaku.
Dum Koko marŝis hejmen, ŝi renkontis Milpiedul-patrinon. Milpiedul-patrino demandis, “Ĉu vi vidis mian infanon?” Koko nenion diris. Milpiedul-patrino maltrankviliĝis.
Mama ya munzhon’olu watiyili ka kambila . “Inkwashi mama! wadilili. Mama ya munzhon’olu watiyilili chachiwahi. Imbila yafuminini mwivumu da kasumbi.
Tiam Milpiedul-patrino aŭdis voĉeton. “Helpu min, panjo!” kriis la voĉo. Milpiedul-patrino ĉirkaŭrigardis kaj aŭskultis atente. La voĉo venis el ene de la koko.
Mama ya munzhon’olu wabidikili, “Zatishaku inòvu zheyi mwanami!” anyizhon’olu akweti ivumba datama nakalulisha. Kasumbi watachikili kutiya kukata.
Milpiedul-patrino ekkriis, “Uzu vian specialan povon, mia infano!” La milpieduloj povas fari malbonan odoron kaj malbonan guston. Koko eksentis sin malsana.