Ohunguriva nengororo va ri omapanga. Nungwari aruhe aave kara nozombata. Eyuva rimwe ve ripura okunyanda otjimbere tjokozombaze ve tare kutja ngu ri omunyande wa katjoruhonga eye uṋe.
Koko kaj Milpiedulo estis amikoj. Sed ili ĉiam konkuris unu kontraŭ la alia. Iun tagon ili decidis ludi futbalon por vidi, kiu estis la pli bona ludanto.
Ovo va ya korutjandja rwotjimbere nu ave utu ehore ravo. Ohunguriva ya ri notjikara, nungwari engororo ra ri notjikara pu yo. Ohunguriva ai vete kokoure nungwari engororo ari vete kokure pu yo. Ohungiriva ya uta okupindika.
Ili iris al la ludkampo kaj ekludis. Koko estis rapida, sed Milpiedulo estis pli rapida. Koko piedbatis malproksimen, sed Milpiedulo piedbatis pli malproksimen. Koko eksentis sin malkontenta.
Ovo ve ripura okuveta ouyatja. Rutenga Ngororo ongwa ri omukambure. Hunguriva wa hitisa ongombe imwe uriri. Kuzamba rwa ri oruveze rwohunguriva okukambura.
Ili decidis ludi punŝoton. Unue, Milpiedulo estis la golulo. Koko gajnis nur unu golon. Tiam estis la vico de Koko gardi la golejon.
Ngororo wa veta otjimbere nu a hitisa. Ngororo wa tupukisa otjimbere ama nḓirivera nu a kahitisa. Ngororo wa hitisa ovimbere vitano.
Milpiedulo piedbatis la pilkon kaj faris golon. Milpiedulo piedbatis la pilkon kaj faris golon. Milpiedulo kapbatis la pilkon kaj faris golon. Milpiedulo gajnis kvin golojn.
Hunguriva wa pindika tjinene kutja wa pandjara. Eye wa ri omutaarwa omuvi tjinene. Ngororo wa uta okuyora epanga re mena rokutja eye kaa vanga okuyakura kutja wa taarwa.
Koko koleregis, ĉar ŝi perdis la ludon. Ŝi estis tre malbona perdanto. Milpiedulo ekridis, ĉar lia amiko faris tiom da bruo pri tio.
Hunguriva wa pindikire tjinene nu wa mwahurura otjinyo tje nu a ṋiṋa indi engororo.
Koko tiel koleris ke ŝi larĝe malfermis la bekon kaj forglutis la milpiedulon.
Nu ngunda hunguriva ama kawondja okuyaruka konganda wa hakaena na Ina ya Ngororo. Ina ya Ngororo we mu pura, “Wa munu pi okanatje kandje?” Hunguriva ka nyamukurire kaparukaze. Ina ya Ngororo wa ri nongendo tjinene.
Dum Koko marŝis hejmen, ŝi renkontis Milpiedul-patrinon. Milpiedul-patrino demandis, “Ĉu vi vidis mian infanon?” Koko nenion diris. Milpiedul-patrino maltrankviliĝis.
Nu ina yaNgororo wa zuva okaraka okaṱikona ku make tja. “Mama ndji vatera!” Okaraka ka posa amake riri. Ina ya Ngororo wa yevayeva na puratene nawa. Ombosiro ya posa okuza pehuri rahunguriva.
Tiam Milpiedul-patrino aŭdis voĉeton. “Helpu min, panjo!” kriis la voĉo. Milpiedul-patrino ĉirkaŭrigardis kaj aŭskultis atente. La voĉo venis el ene de la koko.
Ina ya Ngororo wa ravaera, “Ungurisa omasa woye ya peke muatje wandje!” Ngororo wa pitisa ombepo ndji mai ṋuka nu yomutjato mbu mau tjata navi. Hunguriva wa uta okuhihamwa.
Milpiedul-patrino ekkriis, “Uzu vian specialan povon, mia infano!” La milpieduloj povas fari malbonan odoron kaj malbonan guston. Koko eksentis sin malsana.
Hunguriva wa kuura otjive. Eye wa tjeka omate nokuyeṋina. Eye wa tya ozombato nokukorora. Nu a korora rukwao. Engororo aari mu yaukisa tjinene.
Koko ruktis. Tiam ŝi glutis kaj kraĉis. Tiam ŝi ternis kaj tusis. Kaj tusis. La milpiedulo estis naŭzega!
Hunguriva wa korora nganda engororo ndari pehuri re ari piti. Ina ya Ngororo nokanatje ke va ronda komuti okukaṱara.
Koko tusis, ĝis ŝi eltusigis la milpiedulon kiu estis en ŝia stomako. Milpiedul-patrino kaj ŝia infano suprenrampis sur arbo kaj kaŝis sin.
Okuza keyuva ndo, ozohunguriva nomangororo vya rira ovanavita.
Ekde tiam la kokoj kaj la milpieduloj estis malamikoj.
Verkita de: Winny Asara
Ilustrita de: Magriet Brink
Tradukita de: Asnath Mundjindjiri& Angelika Tjouṱuku